Nuoroda i puslapį velykos 2024

Velykos 2023 – švenčiamos balandžio 9 d.

Ryškių ir ryškių spalvų naudojimas yra dažna Velykų šventės tema. Taip yra todėl, kad Velykos asocijuojasi su nauju atsinaujinimu pavasario pradžia, o šios spalvos atspindi šias temas. Kai kurios dažniausiai su Velykomis susijusios spalvos yra geltona, žalia, rožinė ir violetinė.

Geltona spalva simbolizuoja pavasario ir saulės atėjimą, dažnai naudojama velykiniams kiaušiniams, krepšeliams ir kitoms dekoracijoms puošti. Žalia spalva simbolizuoja augimą ir naują pradžią, dažnai naudojama bažnyčių ir namų puošybai. Rožinė spalva simbolizuoja džiaugsmą ir laimę, kartais naudojama velykiniams drabužiams ir aksesuarams puošti. Violetinė spalva simbolizuoja atgailą ir auką, dažnai naudojama 40 dienų gavėnios laikotarpiu iki Velykų.

Daugelyje bendruomenių žmonės savo namus, bažnyčias, viešąsias erdves puošia ir gėlėmis bei kitais pavasario simboliais, tokiais kaip tulpės, narcizai, lelijos. Šios ryškios spalvos ir simboliai primena Velykas ir džiaugsmą. 

Velykos yra krikščionių šventė, skirta Jėzaus Kristaus prisikėlimui. Jis stebimas pirmąjį sekmadienį po pirmosios pilnaties po pavasario lygiadienio. Tai religinių ceremonijų, tokių kaip bažnytinės apeigos, keitimasis velykiniais kiaušiniais ir dovanomis, metas. Daugelyje kultūrų Velykos taip pat siejamos su pavasariu ir nauja pradžia, švenčiamos su šeimos susibūrimais, ir šv. Velykų data kiekvienais metais gali skirtis, tačiau paprastai jos švenčiamos kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.

Papročiai Lietuvoje per vėlykas

Buvo tikima, kad Velykų naktį vaikšto Velykų bobutė ir deda ant palangės ar prie lovos margučius. Velykų papročiuose kiaušiniui skiriama ypatinga reikšmė, nes tai buvo laikoma gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis. Nemažiau svarbūs ir kiaušinių dažymo ir jų keitimosi papročiai. Velykų metu valgomi tradiciniai Velykų valgiai, kurie įvairiuose regionuose yra skirtingi. Šventinis valgymas buvo pradedamas nuo kiaušinio. Žemaitijoje imdavo dažytą kiaušinį, nulupdavo, supjaustydavo jį į tiek dalių, kiek yra namuose žmonių, ir padalydavo linkint sėkmės ir sveikatos.

Visoje Lietuvoje žinomas paprotys mušti margučius. Dažniausiai tai darydavo vyrai. Teisingai sumušus priešininko kiaušinį, sumuštąjį sau pasiimdavo tas, kurio kiaušinis likdavo sveikas. Paplitęs visoje Lietuvoje buvo ir kiaušinių ridinėjimas. Jei kiaušinis pataikydavo į anksčiau nuriedėjusįjį, kiaušinio savininkas pasiimdavo abu kiaušinius. Antrą Velykų dieną vaikai ir jaunimas eidavo kiaušiniauti, arba velykauti.

Su velykiniais kiaušiniais susijęs ir lalavimo paprotys. Lalautojai prisirinkdavo margučių ir kitokių vaišių. Lalaudavo dažniausiai jauni vyrai. Turėjo būti muzikantas, maišanešys, giesmininkai. Toks būrys kartais apeidavo keletą kaimų. Lalauti pradėdavo pirmosios Velykų dienos vakarą. Užėję į pirkią, lalauninkai linkėdavo sveikatos, sėkmės, gero derliaus.